Ir vėl mano darbelis gimė atsitiktinai. Pradžioje sukurpiau kaklo vėrinį, tačiau grandinėlė taip painiojosi, kad negalėjau vėrinio net į dėželę įdėti, teko laikyt pakabintą ant kabliuko. Na, bet žiūrėti į papuošalą neužtenka, juo reikia ir puoštis. Tad šią vėjuotą pavasario dieną, kai nesinori iš namų nė nosies kišt, sukonstravau auskarus. Pavadinau juos transformeriais, nes labai jau puikiai perėjo į kitą pavidalą. Manau, puikiai tinka vakarėliui, kur daug šviesų ir muzikos:) štai jie - vakarėlių liūtai!
5 komentarai:
Tobuli:)
labai gražūs, norėčiau vienų ;)
Rimante, būtent šitų arpanašių?
Gėriuosi neskubėdama, taip miela akimis užsikabint...ir laikas bėga kažkur tolyn,o aš vis dar čia :)
Ilona, teisingai ir darot, nėra čia ko skubėt, ir taip jau visi išprotėję :)
Rašyti komentarą