Įsivaizduokite, jog staiga, dar ankstyvą pavasarį, pražysta obelys, nors aplinkui pusnys balto sniego.... Papučia žvarbus vėjas ir išbarsto gležnus žiedlapius pusnyse...
Taip
apibūdinčiau naujo darbelio koloritą. Tik gaila niekur neradau pusnynų
ar bent didelio balto popieriaus lapo sukurti šiai nuotaikai, tai teko
apsiriboti šiltu vasariniu balkonu :) Bet gal ir gerai - truputį
pafantazavę sugrįžtam į realybę ir nevarom vasaros į medį.
Šitie karolaičiai kartu su apyranke ir auskarais iškeliavo į Airiją, į šviežiai iškeptos žmonos ir mamytės Ernestos namus. Tikiuosi, kad Ernesta kada pasipuoš sniego baltumo suknele ir pabers šiuos žiedlapius ant kaklo.
Beje, šis rinkinys rekordininkas - daugiausiai laiko iš manęs pavogęs. Ir šiaip pagamintas labai ekstremaliomis sąlygomis. Bet kai sulaukiau šeimininkės padėkų ir gerų įvertinimų tai mažu imk ir antrą tokį padaryk :) Gražių jums likusių vasaros dienų, bet nepamirškit ir mano taip mylimos žiemos. Iki kitų!
3 komentarai:
Labai jaukūs apnertukai, o kai dar toks mielas tekstas juos palydi, tai išvis gražu iki ašarų :)
na gal apsieikime be ašarų :) nes ir aš dar dėl gražių komentarų apsiverksiu :)
labai grazu ir miela!!!!
Rašyti komentarą