Atrastukas

Dar vienas rudeninis vėrinukas. Kažkaip žvalgiausi po savo nuotraukų galeriją ir atradau šituos, kiek pamenu, su jumis dar jais nesidalinau. Gal dėl to, kad vos tik pagaminti iškeliavo pas šeimininkę? Dalytės karoliai 2, galėčiau juos taip pavadinti. Labai jau tinka mėgstančioms žemės spalvas :) 

Dar vienas pastebėjimas sau pačiai - ar ne per daug mano darbeliuose žemės spalvų? Žalia, ruda, juoda, žalia, ruda... Kad jau artėja kalėdos, gal kokią raudoną reiktų traukt iš skrynios? O ir segių su elniais idėjos sukasi galvoje... Ech tas laiko planavimas. Reikės pradėti valgyti "žalias varles". Nieko nebus :) Esu skaičius labai šaunią knygą tinginiams "Praryk žalią varlę". Idėja tokia: žalia varlė - bjauriausi, daugiausiai pastangų ir laiko reikalaujantys darbai, kurie kaupiasi ir vis neduoda ramybės. Jei ją prarysi pirmą ir neatidėliosi, tai ta varlė nešokinės paskui tave visą likusią dieną, o  vėliau galėsi krimsti saldumynus, mano atveju, rankdarbius, knygas, fotografiją... 

Planingų ir saldžių jums dienų!!!

Ruduo

Aš taip tradiciškai - atėjus RUDeniui žaidžiu RUDeniškom spalvom. Šį kartą pasirinkau įvairių tonų RUDĄ. Manau tai gaunasi natūraliai, juk nesinorėtų pasipuošti ryškiai rožiniais karoliais, kai lauke šusnys gelsvų lapų? Ir apskritai, juk dabar dominuoja ramios, bet tuo pačiu ir labai gyvos spalvos? 

Kaip jūs manot? Geriau prisiderint ar išsiskirt? Kaip matot - aš priderinau :)

Bumbuolai

Tokių didelių dar niekad nesu dariusi! Nėra čia ką daug ir pasakoti. Kolegė viską išsirinko -  ir spalvas, ir karoliukus, ir eilės tvarką, na ir, aišku, DYDĮ. Didžiausio apnertuko skersmuo apie 3 cm... Svert nesvėriau, bet ne iš lengvųjų :) Kiek laiko pavyksta tokius išnešioti - dar nespėjau paklausti. Šeimininkei patinka ir tinka masyvūs papuošalai, bet tikrai ne kiekvienam:) Na, o jei kas norėtų paeksperimentuoti - duokit žinią - padarysim ir didesnius, ir ilgesnius ir kokius tik išgalvosim. Buvo paprasta, bet įdomu! Iki greito :) Naujas papuošalas jau keliauja į pasaulį.

Pavasarinis sniegas

Įsivaizduokite, jog staiga, dar ankstyvą pavasarį, pražysta obelys, nors aplinkui pusnys balto sniego.... Papučia  žvarbus vėjas ir išbarsto gležnus žiedlapius pusnyse... 

Taip apibūdinčiau naujo darbelio koloritą. Tik gaila niekur neradau pusnynų ar bent didelio balto popieriaus lapo sukurti šiai nuotaikai, tai teko apsiriboti šiltu vasariniu balkonu :) Bet gal ir gerai - truputį pafantazavę sugrįžtam į realybę ir nevarom vasaros į medį.

 

Šitie karolaičiai kartu su apyranke ir  auskarais iškeliavo į Airiją, į šviežiai iškeptos žmonos ir mamytės Ernestos namus.  Tikiuosi, kad Ernesta kada pasipuoš sniego baltumo suknele ir pabers šiuos žiedlapius ant kaklo.

Beje, šis rinkinys rekordininkas - daugiausiai laiko iš manęs pavogęs. Ir šiaip pagamintas labai ekstremaliomis sąlygomis. Bet kai sulaukiau šeimininkės padėkų ir gerų įvertinimų tai mažu imk ir antrą tokį padaryk :) Gražių jums likusių vasaros dienų, bet nepamirškit ir mano taip mylimos žiemos. Iki kitų!